BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Cholesterolis - karas prieš…..



                  Kova su cholesteroliu toli gražu ne
pirmas ir ne paskutinis farmacinės industrijos milžiniskas
pasipelnymo šaltinis. Tik JAV kiekvienais metais padidinto
cholestirolio “profilaktikai” išleidžiama apie 60
milijardų dolerių ir šis skaičius kiekvienais metais nenumaldomai
didėja. Palyginimui karinis JAV biudžetas tik 4 ar tai 5 kartus
didesnis negu išlaidos “karui” su cholesteroliu
amerikiečių lekštėse ir kraujagyslėse.
                 Turbūt bus įdomu
sužinoti, kad “kova” prieš cholesterolį buvo pradėta
1954 metais, kuomet buvo publikuoti atlikti bandymai su
triušiais. Buvo aprašytos susidariusios aterosklerotinės
plokštelės bandomųjų triušių arterijose, kuomet jiems buvo
pridedama į pašarą sintetinio cholesterolio. Buvo prieita išvada, jei triušiams tai ir žmogui ir jei mes nevartosime maisto,
turtingo cholesteroliu, mūsų arterijose nesusidarys
aterosklerotinės plokštelės….Neįtikinama. Juk triušiai yra
100% vegetarai ir per milijonus metų jie maitinosi vien tik žole,
kurioje kaip žinome, cholesterolio nebuvo ir nebus. Žinoma jei
triušį maitinsime svetimu jo organizmui cholesteroliu ar tai kita
bjaurastimi, jis vargšelis nugaiš anksčiau laiko ir nebūtinai nuo
infarkto. Turbūt ir žmogus ilgai neištvertų maitinamas triušio
racionu… Ir vis dėlto kas tai yra cholesterolis.
                 Cholesterolis
-medžiaga esanti kraujo plazmoje ir visuose audiniuose. Chemiškai
organinis junginys susidedantis iš steroidų grupės, formulė
C27H46O - būtinas gyvybei, kadangi jį sudaro membranos, gaubiančios
visų gyvųjų ląstelių pagrindą, taip pat baziniu komponentu
tulžies rūgštims, steroidiniams hormonams ir vitaminui D
sintetinti. Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje ir sintetinamas
kepenyse ir kai kuriuose kituose organuose. Jis yra netirpus
vandenyje: jis turi būti surištas su baltyminiais dariniais
-lipoproteinais- tam, kad galėtų būti pernešamas kraujyje. Mažos
koncentracijos lipoproteinai MTL “blogasis cholesterolis”
transportuoja cholesterolį iš kepenų, kur yra sintetinamas, po
visus audinius, kuriuose jis atsiskiria nuo lipoproteino ir
panaudojamas ląstelėms. Lipoproteinai didelės koncentracijos DTL
“gerasis cholesterolis”, transportuoja nepanaudotą
cholesteriną atgal i kepenis , kuriose jis išskaidomas i tulžies
rūgštis ir pašalinamas su tulžimi.
                 Nereikia būti dideliu
chemiku ar tai biochemiku, kad suprastume vieną tiesą : iš maisto
produktų į kraują patenka tik tokios medžiagos, kurios gali
ištirpti kraujyje, kitaip sakant tirpios vandenyje. Cholesterolis
šioms medžiagoms nepriklauso, kadangi jis yra netirpus. Maisto
produktuose taip pat nėra lipoproteinu MTL “blogasis
cholesterolis”, jis sintetinamas kepenyse ir niekaip negali
atsirasti skrandyje ar tai žarnyne ir jo mes negauname su maistu.
Jeigu cholesterolis negali papulti į kraują iš skrandžio ir
žarnyno, jis niekaip negali papulti ir į kepenis, kur vyksta jo
jungimasis su lipoproteinais. Iš to seka, kad bet koks ryšys tarp
cholesterolio esančio jūsų lekštėse ir jūsų kraujyje yra
absurdiškas tiek teoriškai tiek ir praktiškai. Jei koks nors ryšys
ir būtų, turėkime omenyje, kad mūsu kepenyse yra sintezuojama iki
2000 mg cholesterolio per parą, ir papildomi 500-600 mg mūsų
valgiaraštyje gali įtakoti tik 25 -30%. Pvz. riebi kiauliena 100gr.
-75 mg
Toliau dar įdomiau. Kuo mažiau riebalų mūsų racione,
tuo daugiau cholesterolio cirkuliuoja kraujyje , todėl kad:
-
visos be išimties organizmo ląstelės reikalauja cholesterolio kaip
lastelių membranos komponento.
- tulžies susidarymas ir
išskyrimas turi svarbią fiziologinę reikšmę reguliuojant
cholesterolio balansą organizme. Riebalų stygius mityboje stabdo
tulžies sekreciją, kuri vyksta dėka aukštos koncentracijos
lipoproteinų (gerojo cholesterolio)
- žarnynas vienas is
didžiausių ir aktyviausių organų. Žarnyno paviršiaus ląstelės
pasikeičia per keletas dienų. Jeigu mityboje per mažai riebalų,
organizmas priverstas kompensuoti deficitą sintetindamas kepenyse
mažos koncentracijos lipoproteiną( blogąjį cholesteriną). Tai
gali patvirtinti tyrimai atlikti tarp vegetarų, pas kuriuos
cholesterolio lygis (7,8-9,0 mmol/l), tuo tarpu kuomet pas tiriamus
eskimus (5,3-5,7mmol/l), nežiūrint į tai kad, kasdieninėje
mityboje jie suvartoja 800-1000 mg cholesterolio.
- Cholesterolis
yra pagrindas lytinių hormonų sintezėje ( androgenas,
testosteronas, estrogenas, progesteronas) taip pat
kortikosteroidų-hormonų kurie saugo mus nuo stresų, o mūsų
organizmą nuo vėžinių ir širdies susirgimų.

-
Cholesterolis nepakeičiamas sintetinant vitaminą D, kuris būtinas
kaulinio audinio augimui ir atsistatymui, nervinei veiklai, insulino
gamybai, raumenų tonuso palaikymui, mineralų apykaitai, imunitetui,
taip pat vaiko augimui ir vystymuisi.
- Cholesterolis -bazė
tulžies susidarymui, kuri nepakeičiama virškinant , įsisavinant
ir asimiliuojant riebalus.
- Cholesterolis- oksidantas, jis saugo
vidines organizmo struktūras nuo ardančio poveikio laisvųjų
radikalų, kurie susidaro medžiagų apykaitos procese ir dėl
aplinkos poveikio. Tai iš dalies paaiškina, kad su amžiumi
padidėja cholesterolio rodikliai - cholesterolis saugo organizmą
nuo susikaupusių pažeidimų, kurie veda prie širdies ir vėžinių
susirgimų.
-cholesterolis atlieka “remontinę” funkciją
pažeistoms arterijoms. Aterosklerozinės plokstelės ne kas kita,
kaip apsauga pažeistų arterijų nuo susidevejimo ir tuo kaltinti
cholesterolį yra tas pats kas kaltinti nenugruntuota geležį kad ji
rūdyja.
- cholesterolis būtinas normaliam serotoninių
receptorių smegenyse veiklai. Serotoninas - cheminis komponentas,
atsakingas už “gerą nuotaiką” ir jo deficitas susijęs
su depresijomis, agresyvia elgsena ir polinkiu savižudybei.
-
motinos pienas turtingas riebalais ir turi fermentų, kurie leidžia
vaiko organizmui pasisavinti cholesterolį, kuris būtinas smegenų
vystimuisi ir nervų sistemai.
                     Tyrimų duomenys rodo, kad žmogaus
organizme yra iki 350 gr cholesterolio, o cholesterolio kiekis
kraujyje didėja priklausomai nuo amžiaus (1,6 -1,8 mmol/l) pas
kūdykius ir iki (5,2-7,8 mmol/l) pas 60-mečius.
Ir nebekeista,
kuomet amerikiečiai atlikę ilgalaikius tyrimus 350 tūkstančiui
vyresnių nei 20 metų gyventojų priėjo išvados, kad esant
cholesterolio kiekiui mažiau nei (4,6 mmol/l ) insulto rizika
padideja 200%, kepenų vėžio rizika-300%, astmos rizika -200%,
klinikinės depresijos -200%, alkoholizmo ir narkomanijos rizika -
500% (University of California, San Francisco).
                     Ir nebekeista ,
kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų tarp vyrų
prancūzų yra dvigubai mažesnis nei pas amerikiečius, o pas
moteris beveik nepastebimas. Kasdieninė prancūzų mityba turtinga
riebalais ir cholesteroliu: nacionalinis patiekalas -žąsies
kepenėlės (600 mg cholesterolio), kiaušiniai (350 mg), grietinėlė,
sūriai, mėsa, žuvis ir kitas turtingas riebalais ir baltymais
maistas. Prie visko dar pridėkime tą faktorių, kad prancūzų
daugelis vyrų “sėkmingai” rūko, kaip amerikiečiai prieš
kokį 20 metų.
                    Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimas,
atliktas Europoje parodė, kad infarkto galimybė yra  79 %
didesnė dėl nepakankamo vitamino E kiekio kraujyje, negu dėl
aukšto cholesterolio lygio. Ne mažiau įdomesni kiti darbai, kurie
teigia, kad nebuvo rasta tiesioginio ryšio tarp cholesterolio kiekio
kraujyje ir arterijų susirgimuose.
                    1999 metais 24 -oje Amerikos
kardiologų asociacijos konferencijoje buvo pateikti tyrinėjimai,
kuriuose žemas cholesterolio lygis siejamas su insulto rizika.
Tyrimai parodė, kad pas asmenis su cholesterolio lygiu mažesniu nei
(4,6 mmol/l) insulto rizika dvigubai didesnė, negu prie (5,9
mmol/l)
                     Daugelis tyrimų pakankamai vienareikšmiškai
demonstruoja kad, kuo jūs vyresnis ir kuo didesnis cholesterolio
lygis, tuo geriau jūsų sveikatai ir ilgaamžiskumui!!! Štai ką
šiuo klausimu 2001 metais teigia vienas iš vedančiųjų anglų
medicininis žurnalas”The Lancet”:
“Mūsų duomenys
patvirtina anksčiau gautas žinias apie didesnį mirtingumą tarp
pagyvenusių žmonių su žemu cholesterolio lygiu kraujyje ir
demonstruoja, kad pastoviai žemas cholesterolio lygis faktiškai
padidina mirties riziką”. «Our data accord with previous
findings of increased mortality on elderly people with low serum
cholesterol, and show that long-term persistence of low
cholesterol concentration actually increases the risk of death»
                     Tai,
kad aterosklerozinės plokstelės užkemša kraujagysles ir tai
priveda prie infarkto ir kitų susirgimų - akivaizdu ir neginčijama.
Klausimas yra kitas, kas yra pirminis šiame procese- aterosklerozė
(neelastingos kraujagyslės) ar maistinis cholesterolis ir ar gali
jis turėti esminę įtaka aterosklerozės atsiradimui ir tolimesniam
proceso progresui. Šitame kontekste peržvelkime sekančius
faktus:
-Kultūrose ir regionuose, kur dominuoja turtingas
cholesteroliu baltyminis racionas, ir iš dalies ar tai visiškai
nevartojami angliavandeniai, širdies-kraujagyslių susirgimų
praktiškai nėra. Todėl mažai tikėtina, aukštas cholesterolio
rodiklis maiste stimuliuoja aterosklerozės vystymąsi.
-
Nutukimas, diabetas ir aterosklerozė- ligos palydovai. Diabetas ir
aterosklerozė pažeidžia vegetarus žymiai anksčiau nei mesėdžius.
Kuo daugiau mityboje angliavandenių, tuo greičiau progresuoja
nutukimas, diabetas ir aterosklerozė. Tokiu būdu, cholesterolis ,
kurio praktiškai nėra vegetarų mityboje, negali tapti
aterosklerozės priežastimi.
Cholesterolio forma (MTL) sudaranti
plokšteles ant kraujagyslių sienelių, susidaro išskirtinai tik
kepenyse. Žinoma tai, kad kuo daugiau mityboje riebalų, tuo mažiau
cholesterolio gaminama kepenyse. Tokiu būdu , tik cholesterolis
gaminamas kepenyse , o ne esantis maiste, neša atsakomybę už
susidarančias ploksteles kraujagyslėse.
Iš aukščiau pateiktų
teiginių seką kad aterosklerozė visada atsiranda anksčiau už
aterosklerozines ploksteles, kurios užkemša kraujagysles, o
cholesterolis tik atlieka “remontinę” funkciją
nusidevėjusioms ir neelastingoms kraujagyslėms. Kiekvienas
praktikuojantis kardiologas žino, kad pas žmones su “normaliu”
cholesterolio lygiu infarktai pasitaiko ne ką rečiau negu pas tuos,
kurie turi “per aukštą” cholesterolio rodiklį.
                    Kodėl
gi vis tik vyksta isteriška anticholesterolinė propoganda,
neatsižvelgiant į atrodytų labai paprastus argumentus. Deja,
cholesterolis farmacinėms įmonems- legvas grobis, kurio dėka
galima uždirbti. Aterosklerozė kaip pelno objektas jiems nelabai
tinka, juk tai gyvenimo būdo ir  amžiaus liga., kuri nenustatoma
paprastu kraujo tyrimu, ir žinoma negydoma pelningais vaistais.
                    Dar
įdomus faktas kad normalus cholesterolio lygis kraujyje prieš kurį
tai laiką buvo skaitomas 6,2mmol/l, po to 5,7 mmol/l , o šiai
dienai nuleido iki 5,2 mmol/l. Kuo žemesnė norma, tuo didesnis
triukšmas, kuo didesnis triukšmas , tuo dažnesni testai ir vizitai
pas gydytojus, kuo dažnesni testai, tuo daugiau “ligonių”
ir receptų vaistams, kurie įsiterpia į kepenyse vykstančius
procesus ir blokuoja cholesterolio sintezę ir tuo pačiu pažeidžia
visą eilę procesų vykstančių organizme, nežiūrint į tai, kad
cholesterolis gyvybiškai būtinas organizmui: jis yra pagrindinis
ląstelės membranos komponentas, bazinis tulžies susidarymo
komponentas, nepakeičiamas steroidinių harmonų ir vitamino D
susidaryme.
Na ir kas dabar iš to, o gi štai kas.
Pasaulinės
sveikatos organizacijos duomenimis po širdies -kraujagyslių ligų,
vėžiniai susirgimai yra antroji mirtingumo priežastis JAV
nusinešanti 540 tūkst. gyvybių kas metus. Be abejo,
anticholesterolinė, antibaltyminė ir antiriebalinė kompanijos
kartu su perdirbtais produktais, hidrintais riebalais, padaugintu
kiekiu angliavandenių mityboje įnešė savo indelį į susidariusią
situaciją. Nenuostabu, kad kasmetinis mirtingumas nuo vėžinių
susirgimų trečio pasaulio šalyse, kur vyrauja primityvi mityba ir
neišvystyta medicinos priežiūra, sudaro viso labo tik 5%, kuomet
JAV - 23%. Ir nekaltinkite savo gydytojo, kuris jums išrašo
cholesterolį mažinančių vaistų, visiškai galimas variantas, kad
jis juos pats naudoja ar tai išrašo savo giminaičiams. Deja,
gydytojų sąmonė dar labiau “praplauta”
anticholesteroline propoganda, negu jų pacientų. Todėl, prieš
suvartojant eilinę ta****ę nuo cholesterolio, prisiminkite “kad
cholesterolis yra nepakeičiamas mūsų organizmui”, nekalbant
jau apie tai, kaip mums svarbi yra įvairiapusiška kepenų funkcija. 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą