BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vakcinacija:((((

Trigliceridų abroskadabros (II dalis)

Pagal http://www.monastyrsky.com/

Abra kadabra, daugiau mes kompoto negeriame: dietos ir trigliceridai:

                  Ir taip, paverčiame  trigliceridinį saldo į formatą  geros naujienos­ blogos naujienos. Kaip
tai priimtina, pradedame nuo gerų:
                   Padidėjęs trigliceridų kiekis nėra aterosklerozės priežastimi ir nėra chroniškų širdies ir
kraujotakos sistemos ligų priežastimi.
                    Dabar blogos naujienos:
                    Tai visiškai nereiškia, kad po šventinių pietų jie negali jūsų pasiųsti geriausiu atveju į
reanimaciją…. Tačiau kada, kaip, kiek ir ką valgyti ir gerti ­ tai jau , sutikite, išskirtinai jūsų
pasirinkimas, o ne likimas.
                    Ir pagaliau labai bloga naujiena:
                    Padidėjęs trigliceridų kiekis '' ant tuščio skrandžio” yra vienas iš indikatorių ir simptomų
dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo, ko pasekoje – nutukimas, hipoglikemija, progresuojantis
cukrinis diabetas, kuris dažniausiai yra ne deagnozuotas.
                     Dar kartą pasikartosiu: aukštas trigliceridų kiekis  – tai sutrikusios angliavandenių
apykaitos indikatorius, prie visko, kuo aukštesnis šių nelaimę nešančių trigliceridų kiekis, tuo smarkiau
sutrikusi nelaimingų angliavandenių apykaita…. na o tai, kad nutukimas, diabetas žengia koja į koją  su
ateroskleroze, infarktais ir insultais, šiandiena žinoma plačiai. O dabar pamastykime:
­ Jeigu aukšti trigliceridai – angliavandenių apykaitos sutrikimas, ar padės košės, vaisiai, ir daržovės
(t.y. turtingi angliavandeniais maisto produktai) sumažinti mums trigliceridų lygį? Arba…
– Ar padės mums turtingas angliavandeniais maistas sumažinti tirgliceridų kiekį dėl pažeistos
      angliavandenių apykaitos, kuri yra pasekmė per didelio angliavandenių kiekio dietoje?
– Žinoma kad nepadės, pas jus dar labiau padaugės trigliceridų.



               Vis dar abejojate? Netikite?  Citata:
                << Lipidemija ( padidėjęs trigliceridų kiekis) neretai lydima gliukozės toleravimo sutrikimu,
      nutukimu ir gali didėti dėl riebalų apribojimo racione ir atitinkamai padidėjusiu angliavandenių
      vartojimu>>
                       Įsiskaitome dar kartą: trigliceridų kiekis padidėja dėl riebalų apribojimo ir
angliavandenių padaugėjimo racione…. Kuo mažiau riebalų ir kuo daugiau angliavandenių, tuo daugiau
trigliceridų!  Tai yra,  jeigu pas jus padidėjęs trigliceridų kiekis ir jūs sekate patarimu: nevalgyk riebiai,
valgyk daugiau košių, vaisių ir daržovių, trigliceridų kiekis pas jus bus dart didesnis, ir kartu su tuo
gilėja visos likusios problemos… Nieko sau!
                         Ir iš kur ši citata. Pačių autorių žodžiais, iš <
medicininio vadovo>>, kiekvieno save gerbiančio gydytojo Biblija,  The Merk Manual of Diagnosis
and Therapy . Ši informacija prieinama kiekvienam ir absoliučiai nemokamai ir internete
http://www.merck.com/mmpe/index.html
                         Pažymėsime ir tai, kad The Merck Manual­ vienas iš pačių ultrakonservatyviausių
žinynų, o ne saulės spindulėlis tamsioje šiuolaikinės medicinos karalystėje. Taip kad jei net Merck siūlo
apriboti angliavandenius ir padidinti riebalus – reiškia taip ir yra…..
                         Ir dar dėl aukšto trigliceridų kiekio profilaktikos keletas rekomendacijų(iš to pačio
žinyno, keliomis eilutėmis žemiau): <
pačios efektyviausios priemonės ir dažnai priveda prie normalaus trigliceridų kiekio. Svarbu laikytis
reikalingos kūno masės ir apriboti angliavandenių vartojimą>>.
                       Pateikiu ir originalą nepatikliems ir jūsų gydytojui, kuris gali vis dar abejoti:
“Weight reduction and limitation of alcohol consumption, when applicable, are the most
effective treatments and will often reduce the triglycerides to normal levels. Maintenance of
proper body weight and dietary restriction of carbohydrate and alcohol are important.”
                       Štai jums ir abra kadabra:<<.... apriboti a­n­g­l­i­a­v­an­d­e­n­i­ų vartojimą>>>…ne
padidinti, kaip teigia ir rekomenduoja daugelis, o būtent apriboti! Tai būtent tai, apie ką mes kalbejome
ir aukščiau ir ankstesniame straipsnyje: aukštas trigliceridų kiekis ne nuo riebalų, o nuo angliavandenių.
                        Rimti specialistai dar labiau vienareikšmiškai aprašo beriebalinių, didelio kiekio
angliavandenių dietų įtaką trigliceridui. Spręskite patys ….žurnalas Circulation išleidžiamas American
Heart Association ­ Blood Triglyceride Levels
“TG  levels consistently increase in response to short­term consumption of
a very low fat diet. The magnitude of the response is highly variable among subjects and can
represent a 70% increase from initial TG levels. Cross­country epidemiological comparisons
support these observations. Higher TG levels are frequently accompanied by lower HDL­C
levels and higher total cholesterol/HDL­C ratios as well as increased levels of small, dense LDL
particles. Very low fat diets increase TG levels regardless of whether the diet is high in simple or
complex carbohydrates, but the increase may be attenuated by high dietary fiber intake or
weight loss. Increased TG and decreased HDL­C levels due to increased carbohydrate intake are
most likely in people with hypertriglyceridemia or hyperinsulinemia, especially those who are
older, male, or inactive. An additional concern is the atherogenic postprandial lipemia
associated with very low fat diets and the palmitate enrichment of circulating TG induced by
increased fatty acid synthesis. Weight loss attenuates the HDL­C­lowering effect of very low fat
diets and is related in part to blunting the increase in TG levels. The long­term effect of very
low fat diets on blood lipid levels after weight stabilization has yet to be determined.”
                Per daug ''moksliškai'' parašyta, bet pagrindinės mintys:
                Trigliceridų kiekis stabiliai kyla į atsaką  net trumpalaikės beriebalinės dietos naudojimą.
                Kiekvienas reaguoja į beriebalinę dietą individualiai ir skirtingai ir trigliceridų kiekis gali
padidėti net iki 70%, lyginant su įprasta dieta.
                 Padidėjęs trigliceridų kiekis dažnai lydimas  ''gerojo” cholesterolio kiekio sumažėjimu,
bendrojo cholesterolio kiekio santykis su ''geruoju'' pablogėja ir ''blogojo'' cholesterolio padidėjimu.
                 Beriebalinės dietos didina trigliceridų kiekį nepriklausomai nuo to, kokie angliavandeniai
vartojami – paprasti(cukrus) ar sudėtingi(krakmolas).  T.Y ar būtų tai baltas cukrus, ar tai košės, ar tai
vaisiai ar daržovės­ skirtumo jokio. Norime atkreipti įpatingai dėmesį į šią tezę, kadangi visur manoma
ir teigiama, kad skirtingai nuo cukraus (paprasti angliavandeniai), ­ duona, košės, vaisiai,
daržovės(sudėtingi angliavandeniai) – yra naudingi. Kaip matome, nėra jokio skirtumo.



                   Trigliceridų kiekio didėjimas ir gerojo cholesterolio (HDL) kiekio mažėjimas dėl per
didelio angliavandenių vartojimo dietoje labiausiai tipiškas šioms labiausiai pažeidžiamoms grupėms:
jau turintiems padidėjusius trigliceridus ir insulino kiekį, įpač tai liečia pagyvenusius žmones su žemu
fiziniu aktyvumu. Apžvalgos autoriai atkreipia dėmesį į aterosklerozinį efektą nuo neriebalinių dietų
( atherogenic postprandial lipemia). Svorio netekimas gali sumažinti padidėjusių trigliceridų ir
sumažėjusio gerojo cholesterolio(HDL) poveikį, bet ilgalaikis poveikis dar nėra gerai ištirtas….
                   Štai jums ir beriebalinės dietos: trigliceridai dar aukštesni, gerasis cholesterolis dar
mažesnis, aterosklerozė dar didesnė…. Kaip ne keista, visa tai nei kiek nemaišo Аmerican Heart
Association tęsti dietos propogandą, turtingą daržovėmis ir vaisiais, kaip kertinį akmenį sveikai širdžiai
ir kraujagyslėms.
                    Deja, medicinos darbuotojai aklai remiasi šia propoganda, kaip objektyvia, ir dideliam
nusivylimui ir pacientų nelaimei, kuo jie labiau vartoja vaisius ir košes, tuo aukščiau ir aukščiau pas
juos kyla trigliceridų kiekis ir tuo labiau progresuoja  ir aterosklerozė, ir širdies ligos…. Vienu žodžiu
viskas atvirkščiai!


                          
                          Abra kadabra, būsime visi sveiki: trigliceridų kontrolė

                             Tikėkimės, kad jūs dabar pakankamai pakaustyti ir praktiškai ir teoriškai, kad
netaptumėte aterosklerozės, infarkto arba insulto auka pagal naivius medicinos darbuotojų patarimus,
kurie dažnai remiasi netikslia informacija apie tai, koks ryšys trigliceridų kiekio kraujyje su riebalais ir
angliavandeniais dietoje. Ir taip, apibendriname:
      ● Aukštas trigliceridų kiekis – vienas iš pagrindinių rizikos faktorių ir pranašų progresuojančios
            aterosklerozės, periferinės kraujo cirkuliacijos pažeidimų ir tokių katastrofiškų žmogui įvykių,
            kaip infarktas ir insultas.
      ● Aukštas trigliceridų kiekis – vienas iš pagrindinių angliavandenių apykaitos sutrikimų
            simptomų ir objektyvus pranašas širdies ir kraujotakos ligų….
      ● Širdies ir kraujotakos ligos – aterosklerozė, hipertonija, infarktas, insultas – pasekmė sutrikusio
            angliavandenių apykaitos proceso, labiausiai principiniai iš jų – nutukimas ir cukrinis diabetas.
      ● Aukštas trigliceridų kiekis – pasekmė sutrikusios angliavandenių apykaitos (o ne priežastis).
            Padidinimas dietoje angliavandenių – saldūs gėrimai, konditeriniai gaminiai, košės ir grūdiniai,
            vaisiai, sultys, daržovės, duonos ir makaronų gaminiai ­paaštrina angliavandenių apykaitos
            sutrikimus ir padidina trigliceridų kiekį.
      ● Angliavandenių apribojimas dietoje greitai ir efektyviai atstato angliavandenių apykaitą bet
            kurioje stadijoje ir stabilizuoja trigliceridų kiekį.
      ● Trigliceridų padidėjimas surištas su riebalų deficitu dietoje. JAV vedantieji ir labiausiai
            konservatyvūs žinynai  rekomenduoja apriboti angliavandenių kiekį ir padidinti riebalus tam,
            kad sumažinti trigliceridų kiekį.
      ● Riebalų vartojimas “protinguose” kiekiuose ne tik neturi įtakos triglicerido ir cholesterolio
            kiekiui, bet ir įgalina trigliceridų kiekiui mažėti ir didėti gerajam cholesteroliui.
      ● Aukštas trigliceridų kiekis priveda prie gerojo cholesterolio (HDL)sumažėjimo, blogojo (LDL)
            padidėjimo ir padidina aterosklerozės pavojų.
      ● Bet kurios formos alkocholis padidina trigliceridų kiekį, ypač derinyje su dieta, turtinga
            angliavandeniais.
      ● Vaistiniai preparatai, tame tarpe skirti ''apsaugoti'' jus nuo cukrinio diabeto ir širdies ir
            kraujotakos ligų, padidina trigliceridų kiekį ir dar labiau padidina šių ligų progresą.
      ● Trigliceridų kombinacija su stresu ir alkocholiu, padidina kraujo klampumą (dėl didelio
            trigliceridų kiekio) ir sumažina kraujo pratekėjimą ( dėl susitraukusių kraujagyslių), kas gali
            privesti prie infarkto ar insulto.

                            Priežastys aiškios. Ką daryti toliau? Sprendimas iki absurdiškumo aiškus ir paprastas
            – palaipsniui šalinkite padidėjusių trigliceridų atsiradimo priežastis: angliavandenių perteklius ir
            riebalų deficitas dietoje, vaistiniai preparatai, antsvoris, alkocholis ir jei kiek įmanoma ­  stresas.
            Apribojus angliavandenių kiekį dietoje, kraujyje stabilizuojasi ''cukraus'' kiekis ir atpuola
            poreikis vaistams, arba jų kiekis sumažinamas. Be angliavandenių ir vaistų atsistato kraujo
            cirkuliacija ir stabilizuojasi kraujo spaudimas, prasideda laipsniškas lieknėjimas, pagerėja
            bendras organizmo stovis. Sunkiausia sumažinti streso lygį – tie patys vaikai, šeima, darbas ir
            aplinkybės. Kaip ne keista, kuo mažiau dietoje angliavandenių ir vaistų ir kuo daugiau riebalų,
            kaip taisyklė, mažiau streso, ne todėl kad jo mažiau tapo, o todėl kad padidėja jūsų jautrumo
            slenkstis ir sumažėja jūsų reaktyvumas. Tai surišta su tuo, kad apribojus angliavandenius krenta
            insulino kiekis , kurio evoliucinė funkcija visada buvo reaguoti į stresinę situaciją, o visiškai ne
            tam, kad ''virškinti'' košes, makaronus, bulkas, ledus ir saldainius, kurie apsčiai atsirado tik prieš
            keleta žmonijos kartų.
            Dėkui evoliucijai – instrumentas yra, kad tik būtų noras…negerti kompoto!
               

Rodyk draugams

Dar viena bėda - trigliceridai (I dalis)

pagal www.monastyrsky.com

Iš pradžių apie marą, dabar
apie aukso gyslą – aukštas trigliceridų kiekis

Jeigu jus jaudina
padidėjęs cholesterolis kraujo mėginyje, greičiausiai jūs
pažystami su terminu aukštas trigliceridų kiekis, ypač
jei jums virš 40, arba sveriate žymiai daugiau nei jaunystėje.
Nenuostabu, nes manoma, kad trigliceridai kartu su cholesteroliu,
taip pat yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.


Dėkui aukščiausiajam, skirtingai negu
cholesteroliui, vaistų sumažinančių trigliceridų kiekį kol kas
nėra, o ir patys iš savęs trigliceridai nėra, kaip ir
cholesterolis, širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Bet tai
nereiškia, kad galime atsipalaiduoti: aukštas trigliceridų kiekis
parodo, kad organizme yra visa eilė problemų, kurios iššaukia
arba net ir lydi šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligas, o tai
žinoma nėra gerai…. Jei padidėjęs cholesterolis , tai tik
skambutis su varpeliu, jei padidėjęs trigliceridų kiekis, tai jau
varpo dūžiai.


Vienas dalykas tik ramina, jei laiku susiimti,
t.y pakeisti mitybą, aukštą trigliceridų kiekį galima greitai
sunormalizuoti, o kartu su tuo dalinai arba visiškai išspręsti
širdies ir kraujagyslių problemas. Ir “susiimti” niekad ne
vėlu, netgi po infarkto ar insulto, nes trigliceridai didina kraujo
klampumą, kas neišvengiamai apsunkina kraujo tekėjimą
kraujagyslėse pažeistose aterosklerozės.


Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad jums
rekomendavo išimti iš mitybos mėsą ir riebalus ir padidinti
košių, vaisių ir daržovių kiekį tam, kad išvengti širdies ir
kraujagyslių ligų. Ir turbūt neapsiriksiu, teigdamas, kad jeigu
sekėte šiuos nurodymus, tai trigliceridų kiekis ne tik pasiliko
toks pat, bet ir greičiausiai padidėjo, o kartu su tai – ir
cholesterolis, ir “cukrus” kraujyje, ir spaudimas, ir svoris.
Kitais žodžiais pasakius, kuo “sveikesnis” maistas – tuo
problemos ryškesnės.


Iš kur toks pasitikėjimas? Einame toliau….




Nuo kūno prie reikalo: su kuo valgomi
trigliceridai…



Padidėjęs cholesterolis
(hipercholesterinemija) ir padidėję trigliceridai
(hipertrigliceridemija) – lydintys vienas kitą reiškiniai,
kadangi abu jie yra neišvengiamas angliavandenių apykaitos
sutrikimo rezultatas ir iš to pasekmės – padidėjęs svoris ir
riebalinis sluoksnis, aterosklerozė, hipertenzija (padidėjęs
spaudimas), išeminės širdies ligos ir infarktai, insultai,
cukrinis diabetas ir daugelis kitų.


Trigliceridai – tai bendras terminas, kuris
apibrėžia grupę vandenyje tirpių komponentų, esančių kraujyje,
ir įeinančių į kiekvienos gyvos lastelės sudėtį. Žiūrint iš
cheminės pusės, trigliceridai – sudėtingi organiniai efirai,
kuriuose 3 molekulės skirtingų riebalinių rūgščių surišti
vienos glicerino molekulės. Trigliceridai papuola į kraują
įsisavintų riebalų iš maisto pavidalu, arba sintetinami kepenyse,
arba atsilaisvina į kraują iš poodinio riebalinio sluoksnio,
kuomet išsekusios gliukozės atsargos.

Riebalinės
rūgštys, kurios įeina į trigliceridų sudėtį



Miristinė rūgštis ( prisotinta)


Palmitino rūgštis ( prisotinta)


Palmitoleino rūgštis (prisotinta), žinoma kaip Omega-7


Stearino rūgštis (prisotinta)


Oleino rūgštis (prisotinta), žinoma kaip Omega-9


Linolinė rūgštis (neprisotinta) žinoma kaip Omega-6


Arachidinė rūgštis (neprisotinta) žinoma kaip Omega-6


Eikozapentaeninė rūgštis(neprisotinta) žinoma kaip Omega-3


Dokozaheksaeno rūgštis (neprisotinta) žinoma kaip
Omega-3



Neprisotintos riebalinės rūgštys nesintetinamos
organizme ir skaitomos nepakeičiamomis. Nepakeičiamų riebalinių
rūgščių šaltinis mityboje gali būti riebios žuvų rūšys arba
augaliniai aliejai. Žmogui reikalinga ne daugiau kaip 3-5 gramai(
mažiau nei arbatinis šaukštelis) nesočiųjų riebalų į dieną,
kad išvengti dermatito, audinių nekrozės ir šlapimo sistemos
pažeidimų – ligos, charakteringos beriebalinėms dietoms.
Kūdikiai gauna visas riebalines rūgštis su motinos pienu.


Specialiai palietėme šią sudėtingą temą,
kadangi dominuoja klaidinga nuomonė, kad žmogus gali gauti
nepakeičiamas riebalines rūgštis Omega-3 ir 6 iš augalinių
aliejų ir kad augaliniai aliejai yra išskirtinai naudingi, todėl
kad juose nėra cholesterolio. Iš to seka, kad dėl “sveikatos”
vartojama daug augalinių riebalų, tokių kaip alyvų, saulėgražų,
sojos, lino aliejai, kurie ne tik žymiai padidina trigliceridų
kiekį kraujyje, bet ir toksiški ( turi kancerogeninį poveikį
organizmui) dėl didelio kiekio transriebalinių rūgščių(
oksiduotomis neprisotintomis riebalinėmis rūgštimis, kurios
atsiranda aliejaus spaudimo, rafinuotinimo , saugojimo ir maisto
gamybos procese, ypač gaminant aukštose temperatūrose)


Problema su augaliniais aliejais aktuali ir dar
todėl, kad labai sunku kontroliuoti jų kiekį maiste, kuomet jie
įeina į prieskonius ir padažus įvairių gaminamų patiekalų.
Komercinis majonezas, na kad ir Hellmann's pvz. - tai sojų aliejus
(beveik 80%), suplaktas su kiaušinio tryniu, garstyčiomis ir
citrinų sultimis.


Vertingiausias nesočiųjų riebalų šaltinis yra
žuvų riebalai riebių žuvų rušyse, arba gryni žuvies riebalai.
Atkreipkite dėmesį, kad ruošiant žuvį, ypač aukštoje
temperatūroje, žuvies riebalai taip pat oksiduojasi ir tampa
toksiškais. Gabalėlis kitas riebios silkės, saliami porcija arba
arbatinis šaukštelis žuvies riebalų kasdiena patenkina organizmo
poreikį nepakeičiamų riebalinių rūgščių.


Yra žinoma, kad reguliarus vartojimas žuvies riebalų net
nedideliais kiekiais(<1gr) mažina trigliceridų kiekį kraujyje.
Akivaizdu, tai surišta su tuo, kad nepakeičiamos riebalinės
rūgštys greitina trigliceridų untilizavimą organizme.




Persivalgėme – imame tyrimus: trigliceridų
kiekio nustatymas



Trigliceridų kiekis kraujo plazmoje
nustatomas tiriant veninį kraują po centrifūgos panaudojimo,
kurioje kraujo lasteliniai komponentai atskiriami nuo plazmos.
Vandenyje netirpūs trigliceridai kraujo plazmoje yra emulsijos
formoje, kaip riebalai grietinėlėje. Salyginis trigliceridų kiekis
(apytikslis procentas) nustatomas akimis, arba refraktometro pagalba,
absoliutinė reikšmė -šiuolaikiniais laboratoriniais prietaisais,
be laboranto dalyvavimo.

Trigliceridų
norma skaitoma iki
3,7
mmol/l
,
apatinė riba 0,5 mmol/l. Prie nedidelio kiekio trigliceridų plazma
praktiškai skaidri, kuomet aukštas rodiklis -atrodo kaip
grietinėlė, tik geltonesnė. Pabandykime praleisti grietinėlę ir
2% pieną per šiaudą, pamatysime skirtumą. Mūsų periferiniai
indai ir kapiliarai mažai kuo skiriasi nuo šiaudo, na nebent
ateroskleroziniais pažeidimais.




Variklyje - tepalai, kraujotakoje - per
tiršta..: trigliceridai ir kraujotaka


Kombinacija periferinės aterosklerozės,
aukšto insulino kiekio kuris taip pat siaurina kraujagysles ir
aukštas trigliceridų kiekis – visa tai greitai ir užtikrintai
priveda prie kraujo cirkuliacijos sutrikimų “periferijoje”, t.y
galūnėse, organuose, kaulų audiniuose ir galvos smegenyse, su
visomis iš to sekančiomis pasekmėmis: iš pradžių galūnių
tirpimas, dažni galvos svaigimai, katarakta ir gleukoma, atminties
praradimas, o vėliau ir – gangrena, insultas, aklumas ir
Alzheimerio liga.

Aterosklerozė,
hiperinsulinemija ir aukštas trigliceridų kiekis paprastai lydimas
aukšto kraujo spaudimo – visa tai nepakankamas deguonies kiekis
audiniuose ir organuose duoda signalus širdžiai '' stipriau
dirbti'' (humoralinė savireguliacija). Kuomet į šį procesą
įsiterpia vaistai, mažinantys kraujo spaudimą, greitai pasireiškia
natūralūs ''pašaliniai efektai'': galvos svaigimas ir galūnių
tirpimas,

virškinimo trakto
sutrikimai, chroniškas nuovargis, atminties ir koncentracijos
praradimas, demencija ir daugelis kitų, aiškiai nurodytų šių
vaistų anotacijose.


Ilgalaikis hipertencinių vaistų vartojimas neišvengiamai priveda
prie bendrų degeneratyvinių ligų (osteoparozė, artritai,
onkologiniai susirgimai) ir degeneratyvinių centrinės nervų
sistemos ligų (Parkinsono, Alzheimerio
ligos ir kt.). Ši liūdna realybė pasitvirtina ne tik statistiškai,
bet ir akademiniais tyrimais.(
Blood
pressure and cognitive functioning among independent elderly, Paran
E. at all, American Journal of Hypertension ,Volume 16, Issue 10 ,
October 2003, Pages 818­826.)


Trigliceridų metabolizmas

Laikotarpyje tarp maisto vartojimo, esant maisto
deficitui arba badavimo metu vyksta lipolizės procesas:
trigliceridai iš riebalinių lastelių konvertuojasi į ketonus –
į organinius junginius iš acetonų klasės, kurie, vietoje
gliukozės, aprūpina organizmą ir centrinę nervų sistemą
energetiniais poreikias. Lipolizė žiūrint iš metabolizmo pusės,
labiausiai ekonomiškas fiziologinis procesas energijos utilizavimui,
kadangi tai atliekama išskirtinai tik ''pagal užsakymą''.
Skirtingai negu angliavandenių įsisavinimo procese, lipolizės metu
nieko neišblaškome vėjais arba į klozetą. Tik trigliceridų dėka
ir žmogus ir žvėris gali apsieiti be maisto 40 ir daugiau dienų –
kuo didesnis riebalinis sluoksnis-tuo ilgiau. Lipolizės procesas
yra pagrindas fiziologinio , natūralaus svorio mažinimo faktorius.

Dienos bėgyje triglicerinų kiekis gali kisti nuo
minimalių iki maksimalių reikšmių. Trigliceridų kiekio
svyravimai nurodo į sekančius faktorius:

  • Riebalų
    pasisavinimas.
    Riebalai pasisavinami žarnyne, kur jie papuola
    iš skrandžio po keleto valandų po suvartojimo. Tranzito laikas
    per skrandį priklauso nuo maisto kompozicijos – kuo ilgiau
    skrandyje virskinamas maistas , tuo ilgiau riebalai nepateks į
    žarnyna. Pasisavinti iš maisto riebalai patenka į kraujotaką,
    bet jų kiekis pas sveikus žmones neviršija normos (iki
    3,7 mmol/l)

  • Endogeniniai
    trigliceridai. T
    yrimai kiekiui
    nustatyti atliekami nevalgius, 12-15 valandų po paskutinio valgymo.
    Iki to laiko kraujyje jau nebėra trigliceridų, gautų su maistu.
    Šis tyrimas objektyviai parodo trigliceridų kiekį, kurį
    pasigamina pats organizmas. Tai labai svarbus skirtumas, kadangi po
    tokio tyrimo, patarimas ''nevalgyti riebiai'' neturi absoliučiai
    jokio pagrindo. Būtent padidėję endogeniniai(gaminami pačio
    organizmo) trigliceridai parodo angliavandenių apykaitos
    sutrikimus.

    Mitybos
    stilius.
    Mišrioje mityboje,
    arba laikantis vegetariškos dietos, angliavandeniai pasisavinti iš
    maisto didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Gliukozės
    perteklius kepenyse konvertuojamas į trigliceridus. Trigliceridai
    papuola į kraujotaką ir atidedami į riebalines lasteles (
    audipose tissue , poodiniai riebalai. Tai , šiaip pasakius, ir yra
    pačiu tuo baziniu fiziologiniu mechanizmu poodinio riebalinio
    sluoksnio susidarymui ir trigliceridų kiekio padidėjimui
    kraujyje.

  • Angliavandenių
    perteklius.
    Angliavandeniai
    greitai ir efektyviai pasisavinami visame virškinimo trakte: iš
    pradžių cukrus per burnos ir skrandžio gleivinę, po to krakmolas
    ir tirpi lasteliena žarnyne. Žymus angliavandenių perteklius
    maiste pakelia trigliceridus aukščiau normos net pas absoliučiai
    sveiką žmogų, kadangi organizmas stengiasi utilizuoti visą gautą
    gliukozę.

  • Angliavandenių
    kompozicija
    . Įdomu pastebėti, kad kuo ''sudėtingesni''
    angliavandeniai, t.y kuo lėčiau pasisavinami, tuo pastebimiau kyla
    trigliceridų kiekis, kadangi ''paprastų'' angliavandenių (t.y
    cukraus) perteklius šalinami per inkstus. Taip kad plačiai
    propoguojama nuomonė apie tai, kad vaisiai, daržovės ir kruopos
    (grikiai arba duona ir pan.) mažiau kenksminga negu cukrus, - iš
    tikro grubi ir gal būt net fatališka klaida.

  • Alkocholis.
    Eilės faktorių dėka –
    centrinės nervų sistemos slopinimas, įtaka angliavandenių
    metabolizmui ir kepenų veiklai, energetiniai poreikiai alkocholio
    utilizavimui ir kai kurie kiti faktoriai neišvengiamai kelia
    trigliceridų kiekį kraujotakoje.

  • Stresas
    ir infekcijos
    kelia
    gliukogeninių hormonų lygį (stimuliuoja gliukozės sintezę ir
    utilizaciją ) ir taip pat intensyviai kelia trigliceridų kiekį,
    nepriklausomai nuo to, ar buvo maiste angliavandeniai ar ne….

  • Dieta
    be angliavandenių.
    Padidėjęs
    trigliceridų kiekis net atsisakius angliavandenių parodo
    hiperinsulinemiją (padidėjęs insulinas) ir insulino rezistenciją
    – lastelių nenorą reaguoti į insuliną ir '' virškinti”
    gliukozę. Tokiais atvejais organizmas naudoja endogeninius
    trigliceridus (dažniausiai iš poodinio riebalinio sluoksnio) kaip
    alternatyvinį ( vietoj gliukozės) ''kurą'' centrinei nervų
    sistemai.

  • Cukrinis
    diabetas 1-ojo tipo
    ( priklausomybė nuo insulino). Dėl gliukozės
    metabolizmo sutrikimų, trigliceridai yra principiniai energetiniai
    resursai sergantiems CD – 1, ir trigliceridų kiekis paprastai yra
    aukščiau normos. Dėl tos pačios priežasties, sergantieji
    greitai netenka svorio ir jiems sunku jį priaugti, kadangi jų
    organizmas pagrinde naudoja endogeninius trigliceridus. Šiuo atveju
    turtinga riebalais dieta padės pristabdyti svorio netekimą,
    pastebimai sumažins ar net visiškai eleminuos insulino injekcijas
    ir pašalins kitas CD-1 pasekmes, ir tai bus žymiai efektyviau negu
    insulino injekcijos kombinacijoje su maistiniais angliavandeniais.
    (Atsisakyti insulino yra galimybė, ypač vaikams su klaidinga
    diabeto deagnoze – insulinui priklausomas. Pas tokius ligonius
    kasa daugiau ar mažiau funkcionuoja ir jiems reikalinga ne
    insulinas, o tik pakoreguoti dietą.

  • 2-o
    tipo Cukrinis diabetas.
    Aukštas
    trigliceridų kiekis charakteringas 2-o tipo CD ir dėl gliukozės
    metabolizmo sutrikimų ir dėl aukšto lygio endogeninio insulino ir
    dėl būdingo 2-o tipo CD nutukimo, ir ypač dėl angliavandenių
    pertekliaus dietoje

  • Farmaciniai
    preparatai.
    Prie 2-o tipo CD
    visa eilė vaistų, tame tarpe trankvilizatoriai, hipertenziniai
    (nuo spaudimo), priešuždegiminiai (steroidiniai), hormoniniai
    preparatai, - dėl įvairių priežasčių ir kartais žymiai
    padidina trigliceridų kiekį. Šiuos preparatus lengva atpažinti
    plika akimi dėl jų šalutinio efekto – nutukimas.

  • Deficitas
    mineralinių medžiagų ir vitaminų.
    Visa
    eilė vitaminų ir mineralinių medžiagų dalyvauja angliavandenių
    metabolizme ir insulino sintezėje. Jų trūkumas neišvengiamai
    priveda prie angliavandenių apykaitos sutrikimų, ir tuo pačiu
    prie trigliceridų kiekio padidėjimo.


Iš šio, galbūt
ne visiškai pilno sąrašo, peršasi išvada: dėl ekzogeninių
trigliceridų (gauti su maistu) kiekio kontrolės labiausiai
katastrofiška kombinacija alkocholinių gėrimų, paprastų ir
sudėtingų angliavandenių ir augalinių aliejų, kurių kiekis
sunkiai kontroliuojamas. Net pas salyginai sveiką žmogų po
šventinio stalo trigliceridų kiekis organizme gali žymiai viršyti
normas. Pridėkime prie to kraujagyslių susiaurėjimą dėl
alkocholio ir mums bus lengva suprasti, kodėl praėjus keletai
valandų po išgėrėmė -užkandome-pavalgėme -pašokome-išgėrėme
nutinka tiek daug infarktų ir insultų…..

Viešpaties keliai
nežinomi, o bet tačiau mūsų organizmo – dar ir kaip žinomi,
ypač jei truputi pasistengti ir išsiaiškinti. Kodėl gi ne ? Kur
kas praktiškiau ir sveikiau išsinagrinėti visą informaciją, negu
atiduoti galus …….


tesinys
bus…..

Rodyk draugams

GMO industrijos ateitis

Cholesterolis - karas prieš…..



                  Kova su cholesteroliu toli gražu ne
pirmas ir ne paskutinis farmacinės industrijos milžiniskas
pasipelnymo šaltinis. Tik JAV kiekvienais metais padidinto
cholestirolio “profilaktikai” išleidžiama apie 60
milijardų dolerių ir šis skaičius kiekvienais metais nenumaldomai
didėja. Palyginimui karinis JAV biudžetas tik 4 ar tai 5 kartus
didesnis negu išlaidos “karui” su cholesteroliu
amerikiečių lekštėse ir kraujagyslėse.
                 Turbūt bus įdomu
sužinoti, kad “kova” prieš cholesterolį buvo pradėta
1954 metais, kuomet buvo publikuoti atlikti bandymai su
triušiais. Buvo aprašytos susidariusios aterosklerotinės
plokštelės bandomųjų triušių arterijose, kuomet jiems buvo
pridedama į pašarą sintetinio cholesterolio. Buvo prieita išvada, jei triušiams tai ir žmogui ir jei mes nevartosime maisto,
turtingo cholesteroliu, mūsų arterijose nesusidarys
aterosklerotinės plokštelės….Neįtikinama. Juk triušiai yra
100% vegetarai ir per milijonus metų jie maitinosi vien tik žole,
kurioje kaip žinome, cholesterolio nebuvo ir nebus. Žinoma jei
triušį maitinsime svetimu jo organizmui cholesteroliu ar tai kita
bjaurastimi, jis vargšelis nugaiš anksčiau laiko ir nebūtinai nuo
infarkto. Turbūt ir žmogus ilgai neištvertų maitinamas triušio
racionu… Ir vis dėlto kas tai yra cholesterolis.
                 Cholesterolis
-medžiaga esanti kraujo plazmoje ir visuose audiniuose. Chemiškai
organinis junginys susidedantis iš steroidų grupės, formulė
C27H46O - būtinas gyvybei, kadangi jį sudaro membranos, gaubiančios
visų gyvųjų ląstelių pagrindą, taip pat baziniu komponentu
tulžies rūgštims, steroidiniams hormonams ir vitaminui D
sintetinti. Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje ir sintetinamas
kepenyse ir kai kuriuose kituose organuose. Jis yra netirpus
vandenyje: jis turi būti surištas su baltyminiais dariniais
-lipoproteinais- tam, kad galėtų būti pernešamas kraujyje. Mažos
koncentracijos lipoproteinai MTL “blogasis cholesterolis”
transportuoja cholesterolį iš kepenų, kur yra sintetinamas, po
visus audinius, kuriuose jis atsiskiria nuo lipoproteino ir
panaudojamas ląstelėms. Lipoproteinai didelės koncentracijos DTL
“gerasis cholesterolis”, transportuoja nepanaudotą
cholesteriną atgal i kepenis , kuriose jis išskaidomas i tulžies
rūgštis ir pašalinamas su tulžimi.
                 Nereikia būti dideliu
chemiku ar tai biochemiku, kad suprastume vieną tiesą : iš maisto
produktų į kraują patenka tik tokios medžiagos, kurios gali
ištirpti kraujyje, kitaip sakant tirpios vandenyje. Cholesterolis
šioms medžiagoms nepriklauso, kadangi jis yra netirpus. Maisto
produktuose taip pat nėra lipoproteinu MTL “blogasis
cholesterolis”, jis sintetinamas kepenyse ir niekaip negali
atsirasti skrandyje ar tai žarnyne ir jo mes negauname su maistu.
Jeigu cholesterolis negali papulti į kraują iš skrandžio ir
žarnyno, jis niekaip negali papulti ir į kepenis, kur vyksta jo
jungimasis su lipoproteinais. Iš to seka, kad bet koks ryšys tarp
cholesterolio esančio jūsų lekštėse ir jūsų kraujyje yra
absurdiškas tiek teoriškai tiek ir praktiškai. Jei koks nors ryšys
ir būtų, turėkime omenyje, kad mūsu kepenyse yra sintezuojama iki
2000 mg cholesterolio per parą, ir papildomi 500-600 mg mūsų
valgiaraštyje gali įtakoti tik 25 -30%. Pvz. riebi kiauliena 100gr.
-75 mg
Toliau dar įdomiau. Kuo mažiau riebalų mūsų racione,
tuo daugiau cholesterolio cirkuliuoja kraujyje , todėl kad:
-
visos be išimties organizmo ląstelės reikalauja cholesterolio kaip
lastelių membranos komponento.
- tulžies susidarymas ir
išskyrimas turi svarbią fiziologinę reikšmę reguliuojant
cholesterolio balansą organizme. Riebalų stygius mityboje stabdo
tulžies sekreciją, kuri vyksta dėka aukštos koncentracijos
lipoproteinų (gerojo cholesterolio)
- žarnynas vienas is
didžiausių ir aktyviausių organų. Žarnyno paviršiaus ląstelės
pasikeičia per keletas dienų. Jeigu mityboje per mažai riebalų,
organizmas priverstas kompensuoti deficitą sintetindamas kepenyse
mažos koncentracijos lipoproteiną( blogąjį cholesteriną). Tai
gali patvirtinti tyrimai atlikti tarp vegetarų, pas kuriuos
cholesterolio lygis (7,8-9,0 mmol/l), tuo tarpu kuomet pas tiriamus
eskimus (5,3-5,7mmol/l), nežiūrint į tai kad, kasdieninėje
mityboje jie suvartoja 800-1000 mg cholesterolio.
- Cholesterolis
yra pagrindas lytinių hormonų sintezėje ( androgenas,
testosteronas, estrogenas, progesteronas) taip pat
kortikosteroidų-hormonų kurie saugo mus nuo stresų, o mūsų
organizmą nuo vėžinių ir širdies susirgimų.

-
Cholesterolis nepakeičiamas sintetinant vitaminą D, kuris būtinas
kaulinio audinio augimui ir atsistatymui, nervinei veiklai, insulino
gamybai, raumenų tonuso palaikymui, mineralų apykaitai, imunitetui,
taip pat vaiko augimui ir vystymuisi.
- Cholesterolis -bazė
tulžies susidarymui, kuri nepakeičiama virškinant , įsisavinant
ir asimiliuojant riebalus.
- Cholesterolis- oksidantas, jis saugo
vidines organizmo struktūras nuo ardančio poveikio laisvųjų
radikalų, kurie susidaro medžiagų apykaitos procese ir dėl
aplinkos poveikio. Tai iš dalies paaiškina, kad su amžiumi
padidėja cholesterolio rodikliai - cholesterolis saugo organizmą
nuo susikaupusių pažeidimų, kurie veda prie širdies ir vėžinių
susirgimų.
-cholesterolis atlieka “remontinę” funkciją
pažeistoms arterijoms. Aterosklerozinės plokstelės ne kas kita,
kaip apsauga pažeistų arterijų nuo susidevejimo ir tuo kaltinti
cholesterolį yra tas pats kas kaltinti nenugruntuota geležį kad ji
rūdyja.
- cholesterolis būtinas normaliam serotoninių
receptorių smegenyse veiklai. Serotoninas - cheminis komponentas,
atsakingas už “gerą nuotaiką” ir jo deficitas susijęs
su depresijomis, agresyvia elgsena ir polinkiu savižudybei.
-
motinos pienas turtingas riebalais ir turi fermentų, kurie leidžia
vaiko organizmui pasisavinti cholesterolį, kuris būtinas smegenų
vystimuisi ir nervų sistemai.
                     Tyrimų duomenys rodo, kad žmogaus
organizme yra iki 350 gr cholesterolio, o cholesterolio kiekis
kraujyje didėja priklausomai nuo amžiaus (1,6 -1,8 mmol/l) pas
kūdykius ir iki (5,2-7,8 mmol/l) pas 60-mečius.
Ir nebekeista,
kuomet amerikiečiai atlikę ilgalaikius tyrimus 350 tūkstančiui
vyresnių nei 20 metų gyventojų priėjo išvados, kad esant
cholesterolio kiekiui mažiau nei (4,6 mmol/l ) insulto rizika
padideja 200%, kepenų vėžio rizika-300%, astmos rizika -200%,
klinikinės depresijos -200%, alkoholizmo ir narkomanijos rizika -
500% (University of California, San Francisco).
                     Ir nebekeista ,
kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų tarp vyrų
prancūzų yra dvigubai mažesnis nei pas amerikiečius, o pas
moteris beveik nepastebimas. Kasdieninė prancūzų mityba turtinga
riebalais ir cholesteroliu: nacionalinis patiekalas -žąsies
kepenėlės (600 mg cholesterolio), kiaušiniai (350 mg), grietinėlė,
sūriai, mėsa, žuvis ir kitas turtingas riebalais ir baltymais
maistas. Prie visko dar pridėkime tą faktorių, kad prancūzų
daugelis vyrų “sėkmingai” rūko, kaip amerikiečiai prieš
kokį 20 metų.
                    Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimas,
atliktas Europoje parodė, kad infarkto galimybė yra  79 %
didesnė dėl nepakankamo vitamino E kiekio kraujyje, negu dėl
aukšto cholesterolio lygio. Ne mažiau įdomesni kiti darbai, kurie
teigia, kad nebuvo rasta tiesioginio ryšio tarp cholesterolio kiekio
kraujyje ir arterijų susirgimuose.
                    1999 metais 24 -oje Amerikos
kardiologų asociacijos konferencijoje buvo pateikti tyrinėjimai,
kuriuose žemas cholesterolio lygis siejamas su insulto rizika.
Tyrimai parodė, kad pas asmenis su cholesterolio lygiu mažesniu nei
(4,6 mmol/l) insulto rizika dvigubai didesnė, negu prie (5,9
mmol/l)
                     Daugelis tyrimų pakankamai vienareikšmiškai
demonstruoja kad, kuo jūs vyresnis ir kuo didesnis cholesterolio
lygis, tuo geriau jūsų sveikatai ir ilgaamžiskumui!!! Štai ką
šiuo klausimu 2001 metais teigia vienas iš vedančiųjų anglų
medicininis žurnalas”The Lancet”:
“Mūsų duomenys
patvirtina anksčiau gautas žinias apie didesnį mirtingumą tarp
pagyvenusių žmonių su žemu cholesterolio lygiu kraujyje ir
demonstruoja, kad pastoviai žemas cholesterolio lygis faktiškai
padidina mirties riziką”. «Our data accord with previous
findings of increased mortality on elderly people with low serum
cholesterol, and show that long-term persistence of low
cholesterol concentration actually increases the risk of death»
                     Tai,
kad aterosklerozinės plokstelės užkemša kraujagysles ir tai
priveda prie infarkto ir kitų susirgimų - akivaizdu ir neginčijama.
Klausimas yra kitas, kas yra pirminis šiame procese- aterosklerozė
(neelastingos kraujagyslės) ar maistinis cholesterolis ir ar gali
jis turėti esminę įtaka aterosklerozės atsiradimui ir tolimesniam
proceso progresui. Šitame kontekste peržvelkime sekančius
faktus:
-Kultūrose ir regionuose, kur dominuoja turtingas
cholesteroliu baltyminis racionas, ir iš dalies ar tai visiškai
nevartojami angliavandeniai, širdies-kraujagyslių susirgimų
praktiškai nėra. Todėl mažai tikėtina, aukštas cholesterolio
rodiklis maiste stimuliuoja aterosklerozės vystymąsi.
-
Nutukimas, diabetas ir aterosklerozė- ligos palydovai. Diabetas ir
aterosklerozė pažeidžia vegetarus žymiai anksčiau nei mesėdžius.
Kuo daugiau mityboje angliavandenių, tuo greičiau progresuoja
nutukimas, diabetas ir aterosklerozė. Tokiu būdu, cholesterolis ,
kurio praktiškai nėra vegetarų mityboje, negali tapti
aterosklerozės priežastimi.
Cholesterolio forma (MTL) sudaranti
plokšteles ant kraujagyslių sienelių, susidaro išskirtinai tik
kepenyse. Žinoma tai, kad kuo daugiau mityboje riebalų, tuo mažiau
cholesterolio gaminama kepenyse. Tokiu būdu , tik cholesterolis
gaminamas kepenyse , o ne esantis maiste, neša atsakomybę už
susidarančias ploksteles kraujagyslėse.
Iš aukščiau pateiktų
teiginių seką kad aterosklerozė visada atsiranda anksčiau už
aterosklerozines ploksteles, kurios užkemša kraujagysles, o
cholesterolis tik atlieka “remontinę” funkciją
nusidevėjusioms ir neelastingoms kraujagyslėms. Kiekvienas
praktikuojantis kardiologas žino, kad pas žmones su “normaliu”
cholesterolio lygiu infarktai pasitaiko ne ką rečiau negu pas tuos,
kurie turi “per aukštą” cholesterolio rodiklį.
                    Kodėl
gi vis tik vyksta isteriška anticholesterolinė propoganda,
neatsižvelgiant į atrodytų labai paprastus argumentus. Deja,
cholesterolis farmacinėms įmonems- legvas grobis, kurio dėka
galima uždirbti. Aterosklerozė kaip pelno objektas jiems nelabai
tinka, juk tai gyvenimo būdo ir  amžiaus liga., kuri nenustatoma
paprastu kraujo tyrimu, ir žinoma negydoma pelningais vaistais.
                    Dar
įdomus faktas kad normalus cholesterolio lygis kraujyje prieš kurį
tai laiką buvo skaitomas 6,2mmol/l, po to 5,7 mmol/l , o šiai
dienai nuleido iki 5,2 mmol/l. Kuo žemesnė norma, tuo didesnis
triukšmas, kuo didesnis triukšmas , tuo dažnesni testai ir vizitai
pas gydytojus, kuo dažnesni testai, tuo daugiau “ligonių”
ir receptų vaistams, kurie įsiterpia į kepenyse vykstančius
procesus ir blokuoja cholesterolio sintezę ir tuo pačiu pažeidžia
visą eilę procesų vykstančių organizme, nežiūrint į tai, kad
cholesterolis gyvybiškai būtinas organizmui: jis yra pagrindinis
ląstelės membranos komponentas, bazinis tulžies susidarymo
komponentas, nepakeičiamas steroidinių harmonų ir vitamino D
susidaryme.
Na ir kas dabar iš to, o gi štai kas.
Pasaulinės
sveikatos organizacijos duomenimis po širdies -kraujagyslių ligų,
vėžiniai susirgimai yra antroji mirtingumo priežastis JAV
nusinešanti 540 tūkst. gyvybių kas metus. Be abejo,
anticholesterolinė, antibaltyminė ir antiriebalinė kompanijos
kartu su perdirbtais produktais, hidrintais riebalais, padaugintu
kiekiu angliavandenių mityboje įnešė savo indelį į susidariusią
situaciją. Nenuostabu, kad kasmetinis mirtingumas nuo vėžinių
susirgimų trečio pasaulio šalyse, kur vyrauja primityvi mityba ir
neišvystyta medicinos priežiūra, sudaro viso labo tik 5%, kuomet
JAV - 23%. Ir nekaltinkite savo gydytojo, kuris jums išrašo
cholesterolį mažinančių vaistų, visiškai galimas variantas, kad
jis juos pats naudoja ar tai išrašo savo giminaičiams. Deja,
gydytojų sąmonė dar labiau “praplauta”
anticholesteroline propoganda, negu jų pacientų. Todėl, prieš
suvartojant eilinę ta****ę nuo cholesterolio, prisiminkite “kad
cholesterolis yra nepakeičiamas mūsų organizmui”, nekalbant
jau apie tai, kaip mums svarbi yra įvairiapusiška kepenų funkcija. 

Rodyk draugams