BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dar viena bėda - trigliceridai (I dalis)

pagal www.monastyrsky.com

Iš pradžių apie marą, dabar
apie aukso gyslą – aukštas trigliceridų kiekis

Jeigu jus jaudina
padidėjęs cholesterolis kraujo mėginyje, greičiausiai jūs
pažystami su terminu aukštas trigliceridų kiekis, ypač
jei jums virš 40, arba sveriate žymiai daugiau nei jaunystėje.
Nenuostabu, nes manoma, kad trigliceridai kartu su cholesteroliu,
taip pat yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.


Dėkui aukščiausiajam, skirtingai negu
cholesteroliui, vaistų sumažinančių trigliceridų kiekį kol kas
nėra, o ir patys iš savęs trigliceridai nėra, kaip ir
cholesterolis, širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Bet tai
nereiškia, kad galime atsipalaiduoti: aukštas trigliceridų kiekis
parodo, kad organizme yra visa eilė problemų, kurios iššaukia
arba net ir lydi šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligas, o tai
žinoma nėra gerai…. Jei padidėjęs cholesterolis , tai tik
skambutis su varpeliu, jei padidėjęs trigliceridų kiekis, tai jau
varpo dūžiai.


Vienas dalykas tik ramina, jei laiku susiimti,
t.y pakeisti mitybą, aukštą trigliceridų kiekį galima greitai
sunormalizuoti, o kartu su tuo dalinai arba visiškai išspręsti
širdies ir kraujagyslių problemas. Ir “susiimti” niekad ne
vėlu, netgi po infarkto ar insulto, nes trigliceridai didina kraujo
klampumą, kas neišvengiamai apsunkina kraujo tekėjimą
kraujagyslėse pažeistose aterosklerozės.


Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad jums
rekomendavo išimti iš mitybos mėsą ir riebalus ir padidinti
košių, vaisių ir daržovių kiekį tam, kad išvengti širdies ir
kraujagyslių ligų. Ir turbūt neapsiriksiu, teigdamas, kad jeigu
sekėte šiuos nurodymus, tai trigliceridų kiekis ne tik pasiliko
toks pat, bet ir greičiausiai padidėjo, o kartu su tai – ir
cholesterolis, ir “cukrus” kraujyje, ir spaudimas, ir svoris.
Kitais žodžiais pasakius, kuo “sveikesnis” maistas – tuo
problemos ryškesnės.


Iš kur toks pasitikėjimas? Einame toliau….




Nuo kūno prie reikalo: su kuo valgomi
trigliceridai…



Padidėjęs cholesterolis
(hipercholesterinemija) ir padidėję trigliceridai
(hipertrigliceridemija) – lydintys vienas kitą reiškiniai,
kadangi abu jie yra neišvengiamas angliavandenių apykaitos
sutrikimo rezultatas ir iš to pasekmės – padidėjęs svoris ir
riebalinis sluoksnis, aterosklerozė, hipertenzija (padidėjęs
spaudimas), išeminės širdies ligos ir infarktai, insultai,
cukrinis diabetas ir daugelis kitų.


Trigliceridai – tai bendras terminas, kuris
apibrėžia grupę vandenyje tirpių komponentų, esančių kraujyje,
ir įeinančių į kiekvienos gyvos lastelės sudėtį. Žiūrint iš
cheminės pusės, trigliceridai – sudėtingi organiniai efirai,
kuriuose 3 molekulės skirtingų riebalinių rūgščių surišti
vienos glicerino molekulės. Trigliceridai papuola į kraują
įsisavintų riebalų iš maisto pavidalu, arba sintetinami kepenyse,
arba atsilaisvina į kraują iš poodinio riebalinio sluoksnio,
kuomet išsekusios gliukozės atsargos.

Riebalinės
rūgštys, kurios įeina į trigliceridų sudėtį



Miristinė rūgštis ( prisotinta)


Palmitino rūgštis ( prisotinta)


Palmitoleino rūgštis (prisotinta), žinoma kaip Omega-7


Stearino rūgštis (prisotinta)


Oleino rūgštis (prisotinta), žinoma kaip Omega-9


Linolinė rūgštis (neprisotinta) žinoma kaip Omega-6


Arachidinė rūgštis (neprisotinta) žinoma kaip Omega-6


Eikozapentaeninė rūgštis(neprisotinta) žinoma kaip Omega-3


Dokozaheksaeno rūgštis (neprisotinta) žinoma kaip
Omega-3



Neprisotintos riebalinės rūgštys nesintetinamos
organizme ir skaitomos nepakeičiamomis. Nepakeičiamų riebalinių
rūgščių šaltinis mityboje gali būti riebios žuvų rūšys arba
augaliniai aliejai. Žmogui reikalinga ne daugiau kaip 3-5 gramai(
mažiau nei arbatinis šaukštelis) nesočiųjų riebalų į dieną,
kad išvengti dermatito, audinių nekrozės ir šlapimo sistemos
pažeidimų – ligos, charakteringos beriebalinėms dietoms.
Kūdikiai gauna visas riebalines rūgštis su motinos pienu.


Specialiai palietėme šią sudėtingą temą,
kadangi dominuoja klaidinga nuomonė, kad žmogus gali gauti
nepakeičiamas riebalines rūgštis Omega-3 ir 6 iš augalinių
aliejų ir kad augaliniai aliejai yra išskirtinai naudingi, todėl
kad juose nėra cholesterolio. Iš to seka, kad dėl “sveikatos”
vartojama daug augalinių riebalų, tokių kaip alyvų, saulėgražų,
sojos, lino aliejai, kurie ne tik žymiai padidina trigliceridų
kiekį kraujyje, bet ir toksiški ( turi kancerogeninį poveikį
organizmui) dėl didelio kiekio transriebalinių rūgščių(
oksiduotomis neprisotintomis riebalinėmis rūgštimis, kurios
atsiranda aliejaus spaudimo, rafinuotinimo , saugojimo ir maisto
gamybos procese, ypač gaminant aukštose temperatūrose)


Problema su augaliniais aliejais aktuali ir dar
todėl, kad labai sunku kontroliuoti jų kiekį maiste, kuomet jie
įeina į prieskonius ir padažus įvairių gaminamų patiekalų.
Komercinis majonezas, na kad ir Hellmann's pvz. - tai sojų aliejus
(beveik 80%), suplaktas su kiaušinio tryniu, garstyčiomis ir
citrinų sultimis.


Vertingiausias nesočiųjų riebalų šaltinis yra
žuvų riebalai riebių žuvų rušyse, arba gryni žuvies riebalai.
Atkreipkite dėmesį, kad ruošiant žuvį, ypač aukštoje
temperatūroje, žuvies riebalai taip pat oksiduojasi ir tampa
toksiškais. Gabalėlis kitas riebios silkės, saliami porcija arba
arbatinis šaukštelis žuvies riebalų kasdiena patenkina organizmo
poreikį nepakeičiamų riebalinių rūgščių.


Yra žinoma, kad reguliarus vartojimas žuvies riebalų net
nedideliais kiekiais(<1gr) mažina trigliceridų kiekį kraujyje.
Akivaizdu, tai surišta su tuo, kad nepakeičiamos riebalinės
rūgštys greitina trigliceridų untilizavimą organizme.




Persivalgėme – imame tyrimus: trigliceridų
kiekio nustatymas



Trigliceridų kiekis kraujo plazmoje
nustatomas tiriant veninį kraują po centrifūgos panaudojimo,
kurioje kraujo lasteliniai komponentai atskiriami nuo plazmos.
Vandenyje netirpūs trigliceridai kraujo plazmoje yra emulsijos
formoje, kaip riebalai grietinėlėje. Salyginis trigliceridų kiekis
(apytikslis procentas) nustatomas akimis, arba refraktometro pagalba,
absoliutinė reikšmė -šiuolaikiniais laboratoriniais prietaisais,
be laboranto dalyvavimo.

Trigliceridų
norma skaitoma iki
3,7
mmol/l
,
apatinė riba 0,5 mmol/l. Prie nedidelio kiekio trigliceridų plazma
praktiškai skaidri, kuomet aukštas rodiklis -atrodo kaip
grietinėlė, tik geltonesnė. Pabandykime praleisti grietinėlę ir
2% pieną per šiaudą, pamatysime skirtumą. Mūsų periferiniai
indai ir kapiliarai mažai kuo skiriasi nuo šiaudo, na nebent
ateroskleroziniais pažeidimais.




Variklyje - tepalai, kraujotakoje - per
tiršta..: trigliceridai ir kraujotaka


Kombinacija periferinės aterosklerozės,
aukšto insulino kiekio kuris taip pat siaurina kraujagysles ir
aukštas trigliceridų kiekis – visa tai greitai ir užtikrintai
priveda prie kraujo cirkuliacijos sutrikimų “periferijoje”, t.y
galūnėse, organuose, kaulų audiniuose ir galvos smegenyse, su
visomis iš to sekančiomis pasekmėmis: iš pradžių galūnių
tirpimas, dažni galvos svaigimai, katarakta ir gleukoma, atminties
praradimas, o vėliau ir – gangrena, insultas, aklumas ir
Alzheimerio liga.

Aterosklerozė,
hiperinsulinemija ir aukštas trigliceridų kiekis paprastai lydimas
aukšto kraujo spaudimo – visa tai nepakankamas deguonies kiekis
audiniuose ir organuose duoda signalus širdžiai '' stipriau
dirbti'' (humoralinė savireguliacija). Kuomet į šį procesą
įsiterpia vaistai, mažinantys kraujo spaudimą, greitai pasireiškia
natūralūs ''pašaliniai efektai'': galvos svaigimas ir galūnių
tirpimas,

virškinimo trakto
sutrikimai, chroniškas nuovargis, atminties ir koncentracijos
praradimas, demencija ir daugelis kitų, aiškiai nurodytų šių
vaistų anotacijose.


Ilgalaikis hipertencinių vaistų vartojimas neišvengiamai priveda
prie bendrų degeneratyvinių ligų (osteoparozė, artritai,
onkologiniai susirgimai) ir degeneratyvinių centrinės nervų
sistemos ligų (Parkinsono, Alzheimerio
ligos ir kt.). Ši liūdna realybė pasitvirtina ne tik statistiškai,
bet ir akademiniais tyrimais.(
Blood
pressure and cognitive functioning among independent elderly, Paran
E. at all, American Journal of Hypertension ,Volume 16, Issue 10 ,
October 2003, Pages 818­826.)


Trigliceridų metabolizmas

Laikotarpyje tarp maisto vartojimo, esant maisto
deficitui arba badavimo metu vyksta lipolizės procesas:
trigliceridai iš riebalinių lastelių konvertuojasi į ketonus –
į organinius junginius iš acetonų klasės, kurie, vietoje
gliukozės, aprūpina organizmą ir centrinę nervų sistemą
energetiniais poreikias. Lipolizė žiūrint iš metabolizmo pusės,
labiausiai ekonomiškas fiziologinis procesas energijos utilizavimui,
kadangi tai atliekama išskirtinai tik ''pagal užsakymą''.
Skirtingai negu angliavandenių įsisavinimo procese, lipolizės metu
nieko neišblaškome vėjais arba į klozetą. Tik trigliceridų dėka
ir žmogus ir žvėris gali apsieiti be maisto 40 ir daugiau dienų –
kuo didesnis riebalinis sluoksnis-tuo ilgiau. Lipolizės procesas
yra pagrindas fiziologinio , natūralaus svorio mažinimo faktorius.

Dienos bėgyje triglicerinų kiekis gali kisti nuo
minimalių iki maksimalių reikšmių. Trigliceridų kiekio
svyravimai nurodo į sekančius faktorius:

  • Riebalų
    pasisavinimas.
    Riebalai pasisavinami žarnyne, kur jie papuola
    iš skrandžio po keleto valandų po suvartojimo. Tranzito laikas
    per skrandį priklauso nuo maisto kompozicijos – kuo ilgiau
    skrandyje virskinamas maistas , tuo ilgiau riebalai nepateks į
    žarnyna. Pasisavinti iš maisto riebalai patenka į kraujotaką,
    bet jų kiekis pas sveikus žmones neviršija normos (iki
    3,7 mmol/l)

  • Endogeniniai
    trigliceridai. T
    yrimai kiekiui
    nustatyti atliekami nevalgius, 12-15 valandų po paskutinio valgymo.
    Iki to laiko kraujyje jau nebėra trigliceridų, gautų su maistu.
    Šis tyrimas objektyviai parodo trigliceridų kiekį, kurį
    pasigamina pats organizmas. Tai labai svarbus skirtumas, kadangi po
    tokio tyrimo, patarimas ''nevalgyti riebiai'' neturi absoliučiai
    jokio pagrindo. Būtent padidėję endogeniniai(gaminami pačio
    organizmo) trigliceridai parodo angliavandenių apykaitos
    sutrikimus.

    Mitybos
    stilius.
    Mišrioje mityboje,
    arba laikantis vegetariškos dietos, angliavandeniai pasisavinti iš
    maisto didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Gliukozės
    perteklius kepenyse konvertuojamas į trigliceridus. Trigliceridai
    papuola į kraujotaką ir atidedami į riebalines lasteles (
    audipose tissue , poodiniai riebalai. Tai , šiaip pasakius, ir yra
    pačiu tuo baziniu fiziologiniu mechanizmu poodinio riebalinio
    sluoksnio susidarymui ir trigliceridų kiekio padidėjimui
    kraujyje.

  • Angliavandenių
    perteklius.
    Angliavandeniai
    greitai ir efektyviai pasisavinami visame virškinimo trakte: iš
    pradžių cukrus per burnos ir skrandžio gleivinę, po to krakmolas
    ir tirpi lasteliena žarnyne. Žymus angliavandenių perteklius
    maiste pakelia trigliceridus aukščiau normos net pas absoliučiai
    sveiką žmogų, kadangi organizmas stengiasi utilizuoti visą gautą
    gliukozę.

  • Angliavandenių
    kompozicija
    . Įdomu pastebėti, kad kuo ''sudėtingesni''
    angliavandeniai, t.y kuo lėčiau pasisavinami, tuo pastebimiau kyla
    trigliceridų kiekis, kadangi ''paprastų'' angliavandenių (t.y
    cukraus) perteklius šalinami per inkstus. Taip kad plačiai
    propoguojama nuomonė apie tai, kad vaisiai, daržovės ir kruopos
    (grikiai arba duona ir pan.) mažiau kenksminga negu cukrus, - iš
    tikro grubi ir gal būt net fatališka klaida.

  • Alkocholis.
    Eilės faktorių dėka –
    centrinės nervų sistemos slopinimas, įtaka angliavandenių
    metabolizmui ir kepenų veiklai, energetiniai poreikiai alkocholio
    utilizavimui ir kai kurie kiti faktoriai neišvengiamai kelia
    trigliceridų kiekį kraujotakoje.

  • Stresas
    ir infekcijos
    kelia
    gliukogeninių hormonų lygį (stimuliuoja gliukozės sintezę ir
    utilizaciją ) ir taip pat intensyviai kelia trigliceridų kiekį,
    nepriklausomai nuo to, ar buvo maiste angliavandeniai ar ne….

  • Dieta
    be angliavandenių.
    Padidėjęs
    trigliceridų kiekis net atsisakius angliavandenių parodo
    hiperinsulinemiją (padidėjęs insulinas) ir insulino rezistenciją
    – lastelių nenorą reaguoti į insuliną ir '' virškinti”
    gliukozę. Tokiais atvejais organizmas naudoja endogeninius
    trigliceridus (dažniausiai iš poodinio riebalinio sluoksnio) kaip
    alternatyvinį ( vietoj gliukozės) ''kurą'' centrinei nervų
    sistemai.

  • Cukrinis
    diabetas 1-ojo tipo
    ( priklausomybė nuo insulino). Dėl gliukozės
    metabolizmo sutrikimų, trigliceridai yra principiniai energetiniai
    resursai sergantiems CD – 1, ir trigliceridų kiekis paprastai yra
    aukščiau normos. Dėl tos pačios priežasties, sergantieji
    greitai netenka svorio ir jiems sunku jį priaugti, kadangi jų
    organizmas pagrinde naudoja endogeninius trigliceridus. Šiuo atveju
    turtinga riebalais dieta padės pristabdyti svorio netekimą,
    pastebimai sumažins ar net visiškai eleminuos insulino injekcijas
    ir pašalins kitas CD-1 pasekmes, ir tai bus žymiai efektyviau negu
    insulino injekcijos kombinacijoje su maistiniais angliavandeniais.
    (Atsisakyti insulino yra galimybė, ypač vaikams su klaidinga
    diabeto deagnoze – insulinui priklausomas. Pas tokius ligonius
    kasa daugiau ar mažiau funkcionuoja ir jiems reikalinga ne
    insulinas, o tik pakoreguoti dietą.

  • 2-o
    tipo Cukrinis diabetas.
    Aukštas
    trigliceridų kiekis charakteringas 2-o tipo CD ir dėl gliukozės
    metabolizmo sutrikimų ir dėl aukšto lygio endogeninio insulino ir
    dėl būdingo 2-o tipo CD nutukimo, ir ypač dėl angliavandenių
    pertekliaus dietoje

  • Farmaciniai
    preparatai.
    Prie 2-o tipo CD
    visa eilė vaistų, tame tarpe trankvilizatoriai, hipertenziniai
    (nuo spaudimo), priešuždegiminiai (steroidiniai), hormoniniai
    preparatai, - dėl įvairių priežasčių ir kartais žymiai
    padidina trigliceridų kiekį. Šiuos preparatus lengva atpažinti
    plika akimi dėl jų šalutinio efekto – nutukimas.

  • Deficitas
    mineralinių medžiagų ir vitaminų.
    Visa
    eilė vitaminų ir mineralinių medžiagų dalyvauja angliavandenių
    metabolizme ir insulino sintezėje. Jų trūkumas neišvengiamai
    priveda prie angliavandenių apykaitos sutrikimų, ir tuo pačiu
    prie trigliceridų kiekio padidėjimo.


Iš šio, galbūt
ne visiškai pilno sąrašo, peršasi išvada: dėl ekzogeninių
trigliceridų (gauti su maistu) kiekio kontrolės labiausiai
katastrofiška kombinacija alkocholinių gėrimų, paprastų ir
sudėtingų angliavandenių ir augalinių aliejų, kurių kiekis
sunkiai kontroliuojamas. Net pas salyginai sveiką žmogų po
šventinio stalo trigliceridų kiekis organizme gali žymiai viršyti
normas. Pridėkime prie to kraujagyslių susiaurėjimą dėl
alkocholio ir mums bus lengva suprasti, kodėl praėjus keletai
valandų po išgėrėmė -užkandome-pavalgėme -pašokome-išgėrėme
nutinka tiek daug infarktų ir insultų…..

Viešpaties keliai
nežinomi, o bet tačiau mūsų organizmo – dar ir kaip žinomi,
ypač jei truputi pasistengti ir išsiaiškinti. Kodėl gi ne ? Kur
kas praktiškiau ir sveikiau išsinagrinėti visą informaciją, negu
atiduoti galus …….


tesinys
bus…..

Rodyk draugams

Komentarai (4)

  1. Dar vienaspuikus ir labai issamus straipsnis.
    Vienas straipsnyje minetas faktas yra diskutuotini:
    ''paprastų'' angliavandenių (t.y cukraus) perteklius šalinami per inkstus. Taip kad plačiai propoguojama nuomonė apie tai, kad vaisiai, daržovės ir kruopos (grikiai arba duona ir pan.) mažiau kenksminga negu cukrus, - iš tikro grubi ir gal būt net fatališka klaida.''

    Mano ziniomis cukrus kraujyje yra - gliukoze formos Ir visi paprasti ir kompleksiniai angliavandeniai pirmiausia yra paverciami i gliukoze, kad organizmas juos galetu isisavininti(panaudoti). Jei vartojama mazai angliavandeniu, tai gliukoze yra gaminama is riebalus ir baltymu gautu su maistu. Jei ir ju nepakanka tai tada organizma pradeda naudoti organizmo sukauptus riebalus ar net raumenis.
    O cukraus salinimas per inkstus (del austo cukraus kiekio) labai kenkia insktams, todel diabetikams daznai atsisako inkstai.
    Cukraus vartojimas- staigiai pakelia gliukozes kieki kraujuje (del greito isisavinimo) ir tai alina kasa nes reikia gaminti daug insulino cukraus kiekiui apdoroti.
    Vaisiuose esabtis cukrus (pagrinde fruktoze) yra naudingas ir suteikia organizmui reikilingos energijos. Taip pat vaisiai turi enzimu, kurie padeda suvirskinti fruktoze ir ja paversti i gliukoze, ir cukrus is vaisiu yra pasisavinamas leciau (priklausomai nuo vaisiaus).
    Del kompleksiniu angliavandeniu, tai perteklinis ju vartojimas nera gerai, nes kompleksiniai angliavandeniai yra sunkiau virskinami ir taip naudoja daugiau organizmo resursu.
    Daugiau apie cukraus daroma zala galit paskaititi mano bloge http://www.blogas.lt/SveikatosSaltinis/361808/cukrus-legalus-narkotikas.html

    Taip pat gal zinai angliska lipolises atitikmeni?

  2. Idomi versija. Abejoju ar neprocesinti vaisiai ir darzoves prisideda prie to. Nepaminetas variantas Zalienos ir ju kokteliai arba su darzovemis arba su vaisiais

  3. Išsamus straipsnis. Buvo įdomu paskaityti. Manau naudinga informacija, kuri ateityje pravers.

  4. Tikrai labai issamu, kiekvienas turime rupintis savo sveikata ir tikrai prisiziureti, kraujagysliu ligos daznas sveikatos sutrikimas

Rašyti komentarą